Geras alus prasideda nuo švarios įrangos

Galima turėti puikų receptą, šviežiausius apynius ir tinkamas mieles, tačiau visa tai nepadės, jeigu į fermentatorių pateks nepageidaujamų mikroorganizmų.

Todėl viena pagrindinių aludarystės taisyklių yra labai paprasta:

viskas, kas po misos virimo liečiasi su alumi, turi būti švaru ir tinkamai dezinfekuota.

Tačiau valymas ir dezinfekcija nėra tas pats.

Valymas ir dezinfekcija – du skirtingi procesai

Valymas pašalina matomus nešvarumus, alaus likučius, mielių nuosėdas, baltymus ir kitas organines medžiagas.

Dezinfekcija sumažina mikroorganizmų kiekį ant jau švaraus paviršiaus iki saugaus lygio.

Todėl nėra prasmės purkšti dezinfekavimo priemonės ant fermentatoriaus, kurio sienelėse dar likę seno alaus ar mielių.

Pirmiausia:

išplauname → nuskalaujame, jei priemonė to reikalauja → dezinfekuojame.

Kada infekcijos rizika didžiausia?

Kol misa verda, infekcijos rizika yra gana maža, nes aukšta temperatūra sunaikina daugumą mikroorganizmų.

Problema prasideda po virimo.

Kai misa atvėsta, joje gausu cukrų ir kitų maistinių medžiagų. Tai ideali terpė ne tik alaus mielėms, bet ir bakterijoms bei laukinėms mielėms.

Todėl po virimo ypatingą dėmesį reikia skirti viskam, kas liečiasi su misa ar alumi.

Ką būtina dezinfekuoti?

Fermentatorių ir jo dangtį, kranelius, alsuoklius, žarnas, sifonus, hidrometrą ir mėginių ėmimo priemones.

Prieš pilstant taip pat dezinfekuojami buteliai, kamšteliai ir kita pilstymo įranga.

Jei naudojamos statinės – visos su produktu kontaktuojančios jų dalys.

Ypatingo dėmesio verti kraneliai ir žarnos.

Iš išorės jie gali atrodyti švarūs, tačiau viduje gali likti alaus, mielių ir nuosėdų.

Kranelį verta išardyti

Jeigu konstrukcija leidžia, fermentatoriaus kranelį periodiškai verta visiškai išardyti.

Tarp tarpinių ir judančių dalių gali likti organinių medžiagų, kurių neįmanoma pašalinti vien praplaunant vandeniu.

Tas pats galioja butelių pildymo vamzdeliams, sifonams ir jungtims.

Atsargiai su plastiku

Plastikinį fermentatorių lengva subraižyti kietu šepečiu ar šiurkščia kempine.

Mikroskopiniai įbrėžimai tampa puikia vieta mikroorganizmams pasislėpti.

Todėl plastikui geriau naudoti minkštas valymo priemones ir vengti agresyvaus šveitimo.

Jeigu fermentatorius smarkiai subraižytas, kartais racionaliau jį pakeisti.

Kaip naudoti dezinfekavimo priemonę?

Visada pagal gamintojo nurodytą koncentraciją ir kontakto laiką.

Didesnė koncentracija nebūtinai veiks geriau.

Kai kurios šiuolaikinės aludarystei skirtos dezinfekavimo priemonės tinkamai naudojamos yra nenuskalaujamos. Tokiu atveju nedidelis putų kiekis fermentatoriuje paprastai nėra problema.

Jeigu gamintojas nurodo, kad priemonę būtina nuplauti – ją reikia nuplauti.

Skirtingų cheminių priemonių tarpusavyje maišyti nereikėtų.

Nepamirškite rankų

Dažnai visa įranga būna dezinfekuota, o tada žmogus ranka paliečia dezinfekuotą žarnos galą arba fermentatoriaus vidų.

Ir visas darbas praranda dalį prasmės.

Todėl po dezinfekcijos reikėtų stengtis nebelieti paviršių, kurie kontaktuos su atvėsinta misa arba alumi.

Kaip atpažinti galimą infekciją?

Vien neįprasta puta fermentatoriuje dar nereiškia infekcijos.

Skirtingos mielės suformuoja labai skirtingą fermentacijos paviršių.

Tačiau įtarimą gali kelti:

neįprastas rūgštumas, kai jo neturėtų būti, labai nemalonūs fenoliniai ar cheminiai aromatai, keista plėvelė ant alaus paviršiaus, pasikartojantis pernelyg stiprus slėgis buteliuose ar skonio pokyčiai laikymo metu.

Jeigu problema kartojasi keliose partijose, verta ne tik keisti receptą, bet ir kruopščiai peržiūrėti visą valymo bei dezinfekcijos procesą.

Paprasta taisyklė

Alaus gamybos įrangos dezinfekcija nėra sudėtinga.

Svarbiausia turėti rutiną.

Po naudojimo įrangą kuo greičiau išplauti, neleisti likučiams pridžiūti, prieš kitą naudojimą patikrinti sunkiai pasiekiamas vietas ir prieš sąlytį su atvėsinta misa viską dezinfekuoti.

Tai vienas paprasčiausių būdų išvengti sugadintos alaus partijos.